Dirvožemis yra vieta, kur arbatmedžiai įsišaknija ištisus metus.Didesnę įtaką arbatmedžių augimui turi dirvožemio tekstūros kokybė, maistinių medžiagų kiekis, pH ir dirvožemio sluoksnio storis.

Arbatmedžiams augti tinkama dirvožemio struktūra paprastai yra priesmėlio.Kadangi priesmėlio dirvožemis yra palankus vandeniui ir trąšoms sulaikyti, geras vėdinimas.Per daug smėlėti ar per lipni dirvožemiai nėra idealūs.

Arbatmedžiams augti tinkamos dirvos pH yra nuo 4,5 iki 5,5, gali augti nuo 4,0 iki 6,5, tačiau šarminė dirva, kurios pH vertė didesnė nei 7, nėra palanki arbatmedžių augimui.Todėl šiaurėje visiškai neįmanoma auginti arbatos druskingoje-šarminėje dirvoje.

Arbatmedžiams augti tinkamos dirvos storis turi būti ne mažesnis kaip 60 cm.Kadangi pagrindinė arbatmedžio šaknis paprastai gali užaugti iki daugiau nei 1 metro, o šoninės šaknys turi būti ištemptos aplink, gebėjimas sugerti vandenį ir trąšas priklauso nuo šaknų sistemos išsivystymo, todėl gilus dirvožemis yra palankus arbatmedžio augimui. arbatmedžio augimas.

Dirvožemio maistinių medžiagų būklė taip pat yra svarbi sąlyga, lemianti arbatmedžių augimą.Arbatmedžiams augimo procese reikia dešimčių maistinių medžiagų, tokių kaip azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis, geležis ir kt.Geros dirvožemio pagrindinių maistinių medžiagų sąlygos kartu su savalaikiu tręšimu ir auginimo valdymu gali visiškai patenkinti arbatmedžių maistinių medžiagų poreikius.

Vietovės sąlygos kartais taip pat turi įtakos arbatmedžių augimui.Vietovė yra švelni, o nuolydis nėra palankus dirvožemio ir vandens tausojimui bei arbatmedžių augimui.Kai nuolydis didelis, būtina atstatyti aukšto lygio arbatos sodus, o tai palanku dirvožemio ir vandens tausojimui.